Yamaha YZF-R1 (2007-2008): Lenktynių trasos ginklas, bet užtikrintas ir gatvėse

Kai „Yamaha“ pristatė 2007-ųjų YZF-R1, tai nebuvo tiesiog dar viena jų flagmaninio sportinio motociklo versija – tai buvo revoliucija. Penktajai R1 kartai priklausantis modelis drąsiai nutraukė nusistovėjusias tradicijas, tuo pačiu dar labiau sustiprindamas „R1“ legenda tapusią, nesuvaldytą galią. Sukurtas tiems, kurie reikalauja preciziškumo, tačiau neaukoja adrenalino, 2007–2008 m. R1 iki šiol laikomas etalonu litrinių sportinių motociklų klasėje. Pažvelkime, kodėl šis modelis vis dar pelno pagarbą tiek tarp vairuotojų, tiek tarp kolekcionierių.

Variklio našumas: plėšrūno širdis

Sudie, penki vožtuvai. Sveika, žiauri efektyvumo jėga

„Yamaha“ sprendimas atsisakyti ikoniškos penkių vožtuvų cilindrui sistemos ir perėjimas prie įprastos keturių vožtuvų konfigūracijos sulaukė nuostabos. Visgi rezultatai prabilo garsiau nei nostalgija. Naujasis 998 cm³ keturių cilindrų eilėje variklis turėjo du milžiniškus 31 mm titano įsiurbimo vožtuvus (didžiausius klasėje) ir 25 mm plieno išmetimo vožtuvus, o suspaudimo laipsnis (12,7:1) buvo dar didesnis. Šis atnaujinimas siekė ne vien maksimalios galios, bet ir platesnio sukimo momento diapazono.

Tačiau tikroji magija slypėjo sistemoje „Yamaha Chip Controlled Intake“ (YCC-I) – tai buvo pirmas kartas, kai tokia technologija atsirado serijinės gamybos motocikluose. Žemose sūkių diapazono ribose 140 mm ilgio įsiurbimo kanalai suteikdavo galingą vidutinio diapazono trauką. Pasiekus 10 400 sūk./min., jie sutrumpėdavo iki 65 mm, išlaisvindami įspūdingą aukštų sūkių spurtą. Kartu su „YCC-T“ elektronine sklende (reaguojančia į komandą 1000 kartų per sekundę) R1 generavo deklaruojamą 180 AG (132,4 kW) prie 12 500 sūk./min. ir 112,7 Nm (83,1 lb-ft) sukimo momentą. Dino stendas rodė apie 155 AG galinį ratą, tačiau iš esmės buvo svarbiausia tolygi galia – jokio ankstesniems modeliams būdingo staigaus galios „sprogo“.

Parengtas trasai

• Slidumo sankaba (Slipper Clutch): nuo 2007 m. – standartinėje įrangoje, mažinanti galinio rato slydimą staigiai perjungiant žemesnę pavarą.
• Titano išmetimas: dvigubi po sėdyne išdėstyti duslintuvai sumažino svorį ir atitiko „Euro 3/EPA“ taršos normatyvus, nors lėto eismo metu gerokai kaitino vairuotojo užpakalinę dalį.
• Pavarų perdavimas: ilgi pavarų santykiai leido pirma pavara pasiekti apie 160 km/val. (99 myl./val.) – puikiai tinka Laguna Seca tiesiajai, tačiau siaurose posūkiuose reikalavo atidesnio pavarų perjungimo.

Valdymas: chirurginis tikslumas ir atlaidumas

Rėmo dinamika

„Deltabox V“ aliuminio rėmas išlaikė dviejų sijų konstrukciją, tačiau strateginės sritys buvo optimizuotos apkrovoms. Liejimo sekcijos prie vairo kolonėlės standintos, o išspaudžiamos dalys leido rėmui tam tikrą lankstumą, svarbų pojūčių grįžtamajam ryšiui. Kartu su 30 % sukimo atžvilgiu standesne, tačiau šonuose lankstesne svirtele R1 posūkiuose elgėsi beveik telepatiškai. Geometrija išliko tokia pati: 24° išvirtimas, 102 mm posvyris, o ratų bazė – 1415 mm (55,7 col.).

Pakaba ir stabdžiai

• Priekyje: 43 mm apverstos KYB šakės su reguliuojama spyruoklės priešįtampa, suspaudimo ir atšokimo slopinimu. 24 mm stūmokliai sumažino kavitaciją.
• Gale: SOQI amortizatorius su atskiru aukšto/žemo greičio suspaudimo reguliavimu, suderintas taip, kad mažesnės duobės būtų sugeriamos švelniai, o važiuojant trasoje nepritrūktų standumo.
• Stabdžiai: šešių stūmoklių radialiniai suportai su 310 mm diskais užtikrino tolygią stabdymo jėgą. Nors ji nebuvo tokia aštri kaip „Brembo“, bet pakankamai pasitikėjimo teikė agresyviuose posūkiuose su „trail“ stabdymu.

Padangos ir svoris

„R1“ buvo apauta „Pirelli Diablo Corsa“ (120/70-ZR17 priekyje ir 190/50-ZR17 gale), kurios subalansavo sukibimą ir ilgaamžiškumą. 177 kg (sausas svoris) gal ir nebuvo lengviausias klasėje, tačiau masės centravimas padėjo tai efektualiai maskuoti.

Dizainas: funkcionalumas prieš efektą (nors efekto netrūksta)

2007-ųjų R1 dizaino linijos perimtos iš jaunesniojo „R6“ – aštresnės formos ir sluoksniuotos apsaugos nuo vėjo nukreipia oro srautą nuo vairuotojo. Aerodinamika patobulėjo, tačiau akį labiausiai traukė dvigubi projekciniai žibintai ir minimalistinė galinė dalis. Prietaisų skydelyje – analoginis tachometras ir skaitmeninis spidometras; paprasta, bet patikima.

Spalvų variantai: Yamaha Blue/White, Raven Black ir Candy Red. 2008-ųjų 10-mečio proga atsirado ribotos laidos Haga Replica versija, skirta paminėti Noriyuki Haga pasiekimus pasaulio „Superbike“ čempionate – juodai-raudona schema ir sunumeruotos plokštelės (iš viso 500 vienetų).

Konkurencija: kaip R1 atrodo tarp varžovų

Suzuki GSX-R1000 (2007-2008)

• Galia: 185 AG, ypač stiprus vidutinių sūkių diapazonas.
• Valdymas: lengvesnis pojūtis, bet mažiau stabilumo itin dideliuose posvyrio kampuose.
• Verdiktas: „GSX-R“ buvo sukimo momento karalius, tačiau R1 važiuoklė ir elektronika suteikė pranašumą techniškose trasose.

Honda CBR1000RR (2007-2008)

• Galia: 175 AG, tolygesnė.
• Valdymas: neutrali valdymo geometrija ir patogesnė ergonomika kasdieniam važinėjimui.
• Verdiktas: puikiai tinka kasdienai, bet trūksta tos aštrios R1 agresijos trasoje.

Kawasaki Ninja ZX-10R (2007-2008)

• Galia: 181 AG, žvėriškas aukštų sūkių spurtas.
• Valdymas: nervingas prie mažesnių greičių, reikalaujantis patyrusio vairuotojo.
• Verdiktas: žalias, nefiltruotas pojūtis, kai R1 suteikia labiau išgrynintą „žvėriškumą“.

Priežiūra: kaip išlaikyti žvėrį sveiką

Svarbiausi aptarnavimo punktai

• Alyvos keitimas: naudokite SAE 10W-40 sintetinę (3,1 l su filtru). Tarp atnaujinimų populiarus variantas – „K&N KN-303“ filtras.
• Vožtuvų reguliavimas: tikrinkite kas 42 000 km (26 000 myl.). Įsiurbimo tarpelis: 0,11–0,20 mm, išmetimo: 0,21–0,25 mm (šaltam varikliui).
• Aušinimo sistema: keiskite kas 2 metus, reikalinga 2,76 l aušinimo skysčio. Stebėkite, ar neteka skystis ties YCC-I pavaromis.
• Stabdžiai: kartą per metus keiskite skystį DOT 4. Sportiniam vairavimui rekomenduojama naudoti sintetinės sudėties kaladėles.
• Grandinė: #530 O-ring tipo grandinė su 116 narelių. Reguliuokite laisvumą iki 25–35 mm (1–1,4 col.).

Populiariausi patobulinimai

• Išmetimo sistema: originalią, gana sunkią, verta pakeisti lengvesne „Akrapovič“ ar „Yoshimura“ sistema.
• Pakaba: „Öhlins“ kasetės priekyje ir TTX amortizatorius gale suteikia dar geresnį posūkių stabilumą.
• ECU derinimas: išlaisvina papildomą trauką vidutinių sūkių diapazone išjungus YCC-I apribojimus (skirta tik sportiniam naudojimui trasoje).

Išvada: paskutinis analoginis superbaikas?

2007–2008 m. „Yamaha YZF-R1“ atsidūrė dviejų epochų sandūroje. Jame jau randame modernios „fly-by-wire“ technologijos, tačiau jis vis dar išlieka „žalias“ ir reikalaujantis tvirtos vairuotojo rankos. Jis apdovanoja tuos, kurie moka valdyti jo manieras – staigų galios šuolį virš 8000 sūk./min. ir būtinybę nebijoti greičio posūkiuose, bet taip pat negailestingai baudžia atlyžusį dėmesį. Šiandien tai – tikras monumentas epochai prieš visagalę traukos kontrolę ir važiavimo režimus. Vairuotojams, kurie ieško maksimalios „vienybės su asfaltu“, šis R1 – ne šiaip motociklas, o tarsi laiko mašina į litrinių sportinių aukso amžių.

Norite pakelti savo R1 į naują lygį? Apsilankykite mūsų kruopščiai atrinktų patobulinimų asortimente adresu MOTOPARTS.store – juk net legendoms kartais reikia naujų jėgų.

Specifikacijų lentelė