Yamaha XTZ 660 Tenere (2008–2016): Nuotykiai be kompromisų

Įvadas

„Yamaha XTZ 660 Tenere“ – tai ne šiaip motociklas, o atgimusi legenda. Nuo Sacharos kopų iki šiuolaikinių miestų asfalto džiunglių, šis vieno cilindro nuotykių klasės modelis tvirtai įsitvirtino tų vairuotojų širdyse, kurie ieško tikro autentiškumo. Gamintas 2008–2016 m., ši Tenere karta tęsia Dakaro laimėjusių pirmtakų paveldą, tuo pačiu pasitelkdama modernius inžinerijos sprendimus. Po keleto dienų, praleistų tiek greitkeliuose, tiek žvyrkeliuose ar bet kur kitur, tampa akivaizdu, kodėl šis modelis išlieka atskaitos tašku tiems, kurie nori vieno motociklo visiems keliams valdyti.

Dizainas ir ergonomika: sukurta ilgiems žygiams

„Rally-Raid“ dizainas susitinka su funkcionalumu

Tenere išvaizda iškart siunčia aiškią nuotykių žinutę: aukšta priekinio stiklo konstrukcija, dvigubi žibintai (primenantys atkaklų dykumos skauto žvilgsnį) ir apsauginiai plastikai tik patvirtina, kad čia nesivaikoma vien grožio. Plieninis deimantinės formos rėmas ne tik tvirtas, bet ir sumaniai subalansuotas tarp standumo ir lankstumo – tai leidžia motociklui išlaikyti vikrumą bekele. 22 litrų (5,8 JAV galonų) degalų bakas driekiasi žemiau sėdynės, taip centruodamas masę ir suteikdamas siaurą „liemenį“, kad būtų lengviau kojomis pasiekti žemę.

Nepaisant to, kad sėdynės aukštis siekia 865 mm (34,1 colio), žemesnio ūgio vairuotojų ši savybė neišgąsdina – palyginti siauras bakas ir gana patogi, gerai paminkštinta sėdynė padeda jaustis tvirtai. Stovint ant pakojų, akivaizdus apgalvotas ergonomikos išdėstymas: vairalazdė pakankamai plati, kad suteiktų gerą valdymo jėgą, o pakojai (su nuimamais gumos intarpais) užtikrina stabilumą tiek keičiant kryptį bekele, tiek ilgos kelionės metu greitkelyje.

Vėjo apsauga ir praktiškos detalės

Dakaro stiliaus priekinis stiklas veiksmingai nukreipia vėjo srautą, nors aukštesni vairuotojai gali pajusti stipresnį galvos sūkurį važiuodami greičiau nei 110 km/val. (68 myl./val.). Praktiškumas atsiskleidžia subtiliose detalėse: alyvos bakelis yra integruotas į rėmą (lygis tikrinamas matuokliu iškart už galinės šakės viršaus), o prie prietaisų skydo iš anksto išvedžiota elektros instaliacija GPS įrangai jungti. Galinis LED žibintas ir kuklus purvasargis suteikia tvarkingą išvaizdą, tuo tarpu variklio apsaugos lankai ir apsauginė plokštė apačioje montuojami standartiškai – tad norint bazinės apsaugos, papildomai investuoti nereikia.

Variklio darbas: klajūno širdis

Daugiau sukimo momento nei arklio galių

Vieno cilindro, 659 kub. cm darbinio tūrio skysčiu aušinamas variklis išvysto 48 AG ties 6000 aps./min. ir 58,4 Nm (43,1 lb-ft) sukimo momentą ties 5250 aps./min. Popieriuje šie skaičiai gal ir neatrodo įspūdingi, tačiau tikrasis „arkliukas“ čia – tolygus sukimo momentas. Nuo žemų apsukų iki maždaug 5500 aps./min. Tenere juda su užtikrinta jėga, todėl aplenkti sunkiasvorius sunkvežimius kalnų perėjose ar įveikti akmenuotus šlaitus tampa paprasta. Įpurškimo sistema reaguoja tiksliai, nors kai kuriems gali stigti senosios karbiuratorių „charizmos“.

Asfaltuotiems keliams Tenere puikiai tinka pastovia 110–120 km/val. (68–75 myl./val.) kelionės sparta, tačiau viršijus 130 km/val. (81 myl./val.) sėdynėje ir ant vairo atsiranda juntama vibracija. 5 laipsnių pavarų dėžė, kurios perdavimo santykiai pritaikyti įvairioms situacijoms, pasiteisina, nors šeštosios pavaros greitkeliuose tikrai norėtųsi dėl didesnio ramumo.

Kuro sąnaudos ir nuvažiuojamas atstumas

Vidutiniškai suvartodama apie 21,8 km/l (51,3 mpg), Tenere gali nuvykti iki 480 km (298 mylių) su savo 22 litrų baku – tai dažnai ilgesnis maršrutas, nei kad pats vairuotojas norėtų sėdėti be pertraukos. Per mišrų važiavimą keliais ir bekelėje Maroke, degalų įspėjamoji lemputė įsijungė ties maždaug 270 km (168 mylių), bet dar liko atsargų nuvažiuoti apie 50 km (31 mylią).

Valdymas ir pakaba: visų sričių meistras

Elgesys kelyje

Tenere važiuoklės bazės ilgis 1505 mm (59,3 colio) ir 28 laipsnių šakės kampas subalansuoja stabilumą ir manevringumą. Kai kelias vingiuotas, motociklas noriai gula į posūkius, tačiau priekinis 21 colio ratas ir ilgos eigos pakaba (210 mm priekyje, 200 mm gale) visgi labiau orientuoti į stabilumą, o ne sportiškumą. Universali Metzeler Tourance guma (90/90-21 priekyje, 130/80-17 gale) suteikia pakankamą sukibimą net ir šlapiuose kelio ruožuose.

Bekelėje – tikrasis spindesys

Čia Tenere atsiskleidžia visu gražumu. Pakaba puikiai sugeria akmenis ir nelygumus, o 245 mm (9,6 colio) prošvaisa leidžia be didesnio vargo pervažiuoti kliūtis. Aliumininis galinis švytplas sumažina neamortizuojamą masę, todėl galinis ratas geriau „sekia“ nelygų paviršių. Visgi 206 kg (454 svarai) motociklo svoris smėlyje ar purve primena, kad svarbus inercijos išlaikymas.

Stabdymas: pakankamas, bet ne stebuklas

Priekyje sumontuoti du 298 mm diskiniai stabdžiai su dviejų stūmoklių apkabomis, kurie užtikrina pakankamą stabdymo galią, bet pradinis „kandimas“ juntamas gana silpnai – bekelėje tai privalumas, nes staigus ratų blokavimas gali baigtis slydimu. Galinis 245 mm diskas ne itin informatyvus, tačiau veiksmingas, kai norisi kontroliuoti slydimą. Vėlesniuose modeliuose (2013–2016 m.) buvo siūloma ABS sistema, vertinga tiems, kurie daugiau važinėja asfaltu.

Konkurencija: su kuo lyginama Tenere

BMW F800GS

• Privalumai: Didesnė galia (85 AG), sklandus dviejų cilindrų variklis, pažangi elektronika.
• Trūkumai: Sunkesnis (207 kg), brangesnis, sudėtingesnė priežiūra.
  Verdiktas: BMW labiau patiks technologijų mėgėjams, bet Tenere laimi paprastumu ir vikrumu neasfaltuotuose keliuose.

KTM 690 Enduro R

• Privalumai: Lengvesnis (146 kg), galingas 67 AG variklis, puikiai tinka bekelėms.
• Trūkumai: Kieta sėdynė, mažas 12 litrų (3,2 JAV galonų) bakas, menkesnė vėjo apsauga.
  Verdiktas: KTM – tikras dykumos lenktynininkas, o Tenere – dykumos klajūnas.

Suzuki DR650SE

• Privalumai: Mažesnė kaina, paprastas oru aušinamas variklis, legendinis patikimumas.
• Trūkumai: Pasenęs dizainas, be kuro įpurškimo, mažiau šiuolaikinių patogumų.
  Verdiktas: DR650 – nebrangus nuotykinių kelių žaidėjas, Tenere – pažangesnis pasirinkimas.

Priežiūra: kaip išlaikyti legendą gyvą

Svarbiausi aspektai

1. Vožtuvų reguliavimas: Kas 10 000 km (6200 mylių). Naudojama vožtuvų reguliavimo sistema su kaladėlėmis po kumšteliais, tad reikės kantrybės, bet ilguoju laikotarpiu tai atsiperka.
2. Grandinės priežiūra: O-žiedų grandinę reikia reguliariai valyti ir tepti, ypač po važiavimo bekelėje. Patariama atnaujinti į DID X-ring grandinę dėl ilgesnio tarnavimo.
3. Alyvos keitimas: Kas 5000 km (3100 mylių). Rekomenduojama 10W-40 JASO MA2 alyva. Sausoji karterio sistema telpa 2,9 litro (3,06 JAV kvortos).
4. Aušinimo sistema: Aušalo skystį keisti kas 2 metus. Radiatorius tvirtinamas ganėtinai atvirai, tad lengviau renka akmenukus ar kitus nešvarumus – verta sumontuoti papildomą apsauginę groteles.

Rekomenduojamos patobulinimų dalys (galite įsigyti MOTOPARTS.store)

• Apsauginė variklio apačia (skid plate): Tvirtesnei apsaugai nuo akmens luitų.
• Rankų apsaugos: Apsaugo nuo vėjo ir krūmokšnių.
• Akrapovič duslintuvo bakelis: Sumažina svorį ir suteikia vieno cilindro varikliui išraiškingesnį garsą.
• Bagažo sistema: Gamintojo šoniniai krepšiai kartu su baku sumontuojamu krepšiu puikiai tiks ilgesnėms išvykoms.

Išvada: kiekvienam skirtas nuotykių simbolis

„Yamaha XTZ 660 Tenere“ gal ir nėra greičiausias, lengviausias ar techniškai pažangiausias savo klasėje – bet būtent čia slypi jos stiprybė. Tai motociklas, kuris daug nereikalauja, bet siūlo itin daug: gali kirsti žemynus, jį galima taisyti net pačiame dykumos pakraštyje, o kiekvienai kelionei prideda savito charakterio. Nesvarbu, ar kasdien važiuojate per lietų į darbą, ar sekate GPS maršrutą per kelias šalis, Tenere protu ir dvasia įkūnija idėją, kad nuotykiai – tai ne tikslas, o paties kelio istorija ir motociklas, kuris jus lydi.

Specifikacijų lentelė