Yamaha FZR 600 (1989–1993): Lenktynėms skirta ikona sugrįžta

Įvadas

Yamaha FZR 600, gamintas nuo 1989 iki 1993 metų, yra ryškus vidutinės klasės sportinių motociklų istorijos etapas. Išsiskyręs ypatingu manevringumu ir lenktyniniu DNR, FZR 600 pelnė „adrenalino svarbiau nei kompromisų“ reputaciją. Sukurtas laikotarpiu, kai japonų gamintojai nuožmiai varžėsi Supersport klasėje, šis modelis pasinaudojo didesniojo FZR 1000 Genesis technologijomis, tačiau išgrynino jas į lengvesnį ir prieinamesnį paketą.

Užsėdę ant FZR šiandien, iškart pajusite griežtą, bet sportišką vairavimo poziciją ir girdėsite mechaninę keturių eiliškai išdėstytų cilindrų simfoniją. Pažvelkime, kodėl šis motociklas tapo tikra klasika — ir kodėl, modernių elektrinių pagalbų bei hibridinių apdailų pasaulyje, jis vis dar sugeba patraukti dėmesį.

Variklio pajėgumas: aukštų sūkių jaudulys

Pagrindinė FZR 600 jėgainė – 599 cm³ skysčiu aušinamas DOHC keturių cilindrų eilėje variklis. Jo galia gali siekti net 91 AG (66,4 kW) ties 10 500 sūk./min neribotuose modeliuose, o rinkose su griežtesniais licencijavimo įstatymais dažnai sutinkamos „sumažintos galios“ versijos gali turėti vos 50 AG. Variklio temperamentas – tipinis Yamaha: staigi akceleracija, tolygus galios pasiskirstymas ir svaiginantis skambesys, kai tachometro rodyklė peržengia 8 000 sūk./min ribą.

Pagrindinės charakteristikos:
- Cilindro skersmuo x stūmoklio eiga: 59,0 x 54,8 mm (2,3 x 2,2 col.)
- Kompresijos santykis: 12,0:1
- Kuro padavimo sistema: 4 x 38 mm Mikuni karbiuratoriai
- Didžiausias greitis: 237 km/val. (147 myl./val.)

FZR labiausiai patinka išlaikyti inerciją. Iki 6 000 sūk./min jis pakankamai paklusnus miestui, bet plačiau atsukus rankeną, variklis stipriai „patempia“ iki 12 000 sūk./min ribotuvo (nors maksimalus galingumas pasiekiamas ties 10 500 sūk./min). Žmonėms, pripratusiems prie šiuolaikinių įpurškimo sistemų, karbiuratoriai gali atrodyti keblūs šaltam užvedimui, tačiau įšilę suteikia atvirą, analoginę patirtį, kokios šiuolaikiniuose modeliuose beveik neberasite.

Važiuoklė ir valdymas: preciziškas, bet žaismingas

FZR naudoja Deltabox rėmą – plieninę dvigubo šono konstrukciją, kuri tuo metu buvo išties pažangi. Ji derinama su 25° vairo išlenkimu ir 94 mm (3,7 col.) šleifu, todėl užtikrina pusiausvyrą tarp stabilumo dideliu greičiu ir puikaus manevringumo. Siauruose vingiuotuose keliuose motociklas atrodo tarsi „skaitantis“ važiuotojo mintis, nes tam, kad pasvirtum į posūkį, pakanka vos menkos komandos vairu.

Pakabos konfigūracija:
- Priekyje: 41 mm teleskopinė šakė (130 mm/5,1 col. eiga)
- Gale: Monoshock amortizatorius su išankstinio įtempimo ir atšokimo reguliavimu (115 mm/4,5 col. eiga)

Nors gamyklinė pakaba pritaikyta daugiau komfortui kelyje, ji pradeda stokoti standumo agresyviau stabdant ar pervažiavus kelio nelygumus posūkyje. Tuo metu dažnai kritikuotas galinis amortizatorius linkęs pernelyg užgesti, tad važiuojant nelygiu asfaltu padaugėja „purtymosi“. Užsisakius patobulintus Öhlins ar Fox pakabos elementus (jų galite rasti MOTOPARTS.store), motociklo galas tampa tvirtesnis, bet kartu išlaiko pakankamai komforto.

Stabdžiai: priekyje montuojami du 298 mm diskai su dvipusiai veikiančiais dviejų stūmoklių suportais suteikia pakankamai galios sustabdyti, tačiau šiuolaikinės sinterinės kaladėlės pagerina sukibimą ir mažina išblukimą.

Dizainas ir ergonomika: forma pavaldyta funkcijai

FZR apdaila – tikras vėlyvųjų 80-ųjų sportinių motociklų dizaino atspindys. Ankstyvieji modeliai (1989–1990 m.) turėjo du apvalius priekinius žibintus, o nuo 1991 iki 1993 m. juos pakeitė vienas stačiakampis – sprendimas, kuris sukėlė daugybę diskusijų, bet suteikė aštresnes formas. Priekinė apsauga nuo vėjo yra nebloga, tačiau aukštesni vairuotojai gali pasiskųsti, kad 785 mm (30,9 col.) sėdynės aukštis ir žemi clip-on vairai ilgose kelionėse vargina.

Prietaisų skydelis – itin paprastas: dominuoja analoginis tachometras, greta jo – spidometras ir pagrindiniai įspėjamieji indikatoriai. Vietos daiktams susidėti? Pamirškite. Tai motociklas, sukurtas važiuoti, o ne keliauti su bagažu.

Konkurentai: kaip FZR atrodė palyginimuose

90-ųjų pradžioje kova 600 cm³ klasėje buvo intensyvi. Štai kaip FZR atrodė tarp svarbiausių varžovų:

1. Honda CBR600F

• Privalumai: Švelnesnis galios paskirstymas, geresnė trauka vidutiniuose sūkiuose, patogesnė važiavimo pozicija.
• Trūkumai: Didesnis svoris (208 kg, palyginti su 195 kg FZR sausuoju svoriu) ir mažiau agresyvus vairavimas.
• Verdiktas: CBR buvo „universalus variantas“, o FZR labiau karaliavo trasoje.

2. Kawasaki ZZ-R600

• Privalumai: Aptaki priekinė dalis, 149 myl./val. maksimalus greitis, minkšta sėdynė.
• Trūkumai: 215 kg (su skysčiais) masė ir mažiau užtikrintas valdymas.
• Verdiktas: Tinkamesnis tolimoms kelionėms nei greitiems vingiams.

3. Suzuki GSX600F Katana

• Privalumai: Patraukli kaina, patogi vairavimo pozicija.
• Trūkumai: Mažesnė galia (27 AG ribotuose modeliuose), pasenusi važiuoklė.
• Verdiktas: Suzuki taikė į praktiškumą, o Yamaha – į gryną sportiškumą.

FZR stiprioji pusė – galios ir masės santykis (0,5 AG/kg) bei aštri geometrija, leidusi motociklui išsiskirti tarp tų, kurie prioritetą teikė komfortui, o ne greitam ratui trasoje.

Priežiūra: kaip išlaikyti FZR kovinėje formoje

Turėti 30 metų senumo sportinį motociklą – tai pareiga. Į ką svarbiausia atkreipti dėmesį:

1. Vožtuvų reguliavimas

• Įsiurbimo vožtuvų tarpelis: 0,11–0,20 mm (0,0043–0,0079 col.)
• Išmetimo vožtuvų tarpelis: 0,21–0,30 mm (0,0083–0,0118 col.)
  Tikrinkite kas 6 000 km (3 728 myl.). Per ankšti vožtuvai gali sukelti netolygų darbą, per laisvi – triukšmą.

2. Skysčiai ir filtrai

• Variklio alyva: 2,6 l (2,75 kvar.) SAE 20W-40 (kartu su filtru). Sintetinio pagrindo alyva geriau saugo aukštose sūkių ribose.
• Aušinimo skystis: 2,2 l (2,3 kvar.). Naudokite etilenglikolio pagrindu sukurtą skystį, kuris saugo nuo korozijos.
• Stabdžių skystis: DOT 4. Keiskite kasmet, kad išlaikytumėte stabilų rankenos pasipriešinimą.

3. Karbiuratorių derinimas

• Oro varžto regl. pozicija: ~2,5 apsukos atleista.
• Tuščios eigos sūkiai: 1 150–1 250 sūk./min.
  Norint tolygesnio variklio darbo, verta įsigyti karbiuratorių sinchronizavimo rinkinį.

4. Padangų slėgis

• Priekyje: 2,3 bar (33 psi)
• Gale: 2,6 bar (38 psi)
  Šiuolaikinės radialinės padangos (pvz., Michelin Pilot Power) geriau sukimba nei originalios bias-ply Dunlop.

5. Grandinė ir žvaigždės

• Standartinis santykis: 15/45 (1991–1993 m. modeliuose). Sumažinus priekinę žvaigždę iki 14 dantukų, pagyvės akseleracija, bet nukentės maksimalus greitis.
• Grandinė: O-ring tipo 530, 106 narelių. Valykite ir tepkite kas ~500 km (310 myl.).

Papildomas patarimas: už maždaug ~€500 atnaujinti galinį amortizatorių ir priekines šakes – nedidelė investicija, kuri akivaizdžiai pagerina važiavimą.

Išvada: nesenstantis sportinio važiavimo potyris

Yamaha FZR 600 – ne vien istorinis eksponatas; tai gyvas priminimas apie analoginį motociklizmo aukso amžių. Jo derinys iš aukštų sūkių variklio, „telepatiškos“ važiuoklės ir minimalaus dizaino siūlo valdymą, reikalaujantį susitelkimo, bet už tai ir atlygina maksimaliai. Šiuolaikiniai modeliai gali turėti ABS ar traukos kontrolę, tačiau FZR reikalauja meistriškumo ir atsakomybės už kiekvieną posūkį.

Tiems, kas žvalgosi atnaujinimų, MOTOPARTS.store siūlo didelį pasirinkimą: pradedant nerūdijančio plieno stabdžių žarnelėmis ir baigiant „performance“ oro filtrais. Nesvarbu, ar atkuriate seną garažo radinį, ar ruošiate FZR trasai – šis motociklas tiesiog klesti, kai juo rūpinamasi, ir atsidėkoja šypsenomis kiekviename kilometre.

Yamaha FZR 600: su juo kiekvienas važiavimas jaučiasi lyg lenktyninis iššūkis.

Specifikacijų lentelė